- purvius
- pur̃vius, -ė smob. (2) 1. kas nešvarus: Pur̃vė rėčka Gs. Ant ūkės tai pur̃vius turi būt Gs. Jų vaikai tikri pur̃viai Gs. 2. žemės darbininkas, juodadarbis: Kad ant žemės neužaugs, tie purviai neuždirbs, tai ir ponam nebus ko valgyti Gs. Tą pur̃vių žmogų nieko neskaito Gs. 3. prk. kas juodas, tamsus: Mankų praminė pur̃vium, bo jis buvo juodbruvas Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.